Kvepalai beveik visada prasideda nuo mados namų ar kliento parengto brief’o, o ne nuo jau įsivaizduoto flakono. Parfumeris gauna dažnai abstrakčiai išreikštą idėją — nuotaiką, prisiminimą, metų laiką — ir nustatytą koncentrato litro kainos ribą, kuri nuo pat pradžių nurodo, kokias žaliavas jis gali sau leisti naudoti. Toliau vyksta natūralių ir sintetinių žaliavų atranka, formulės kūrimas pagal natų sluoksnius, brandinimas ir filtravimas, o tik pačioje pabaigoje patvirtinta kompozicija išpilstoma į flakonus. Kiekvienas etapas palieka pėdsaką galutiniame kvape — nuo bazinių natų sodrumo iki skysčio skaidrumo flakone.
- Viskas prasideda nuo brief’o ir nustatytos koncentrato litro kainos ribos, o ne nuo iš anksto parengto recepto.
- Žaliavos priklauso dviem šeimoms — natūralios išgaunamos iš augalų, o sintetinės gaunamos organinės sintezės būdu. Paprastai jos derinamos, o ne viena kitą atmeta.
- Formulė kuriama sluoksniais — iš viršutinių, širdies ir bazinių natų — ir iki galutinio patvirtinimo gali būti tobulinama mėnesius ar net metus.
- Patvirtinta kompozicija brandinama, filtruojama ir tik tada išpilstoma į flakonus.
Viskas prasideda nuo brief’o
Prieš atsirandant formulei, būna brief’as. Dažniausiai jį pateikia mados namai arba išorinis klientas. Jame norimi kvepalai apibūdinami abstrakčiai ar net poetiškai — tai gali būti emocija, vieta, įsivaizduojamas žmogus. Kartu nurodoma ir koncentrato litro kainos riba, kuri iš esmės lemia, kokios žaliavos gali būti naudojamos formulėje (šaltinis: Perfumer – Wikipedia). Mažesnis biudžetas iš karto apriboja kai kurių retų natūralių ingredientų pasirinkimą, todėl kvepalų kainą lemia ne vien rinkodara, bet ir tai, kokias žaliavas parfumeriui leidžiama naudoti. Jei kyla klausimas, kodėl kai kurie flakonai kainuoja gerokai daugiau už kitus, priežastys, lemiančios didelę kai kurių kvepalų kainą išsamiau paaiškina medžiagų ir kainos ryšį.
Parfumeris per pirmąjį bandymą nepateikia vienintelio laimėjusio varianto. Remdamasis brief’u, jis pasiūlo kelis bandomuosius mišinius, o klientui patvirtinus vieną iš jų, parfumeris „laimėjo“ tą brief’ą. Vis dėlto tobulinimas dažnai tęsiasi mėnesius ar net metus, o koreguoti formulę paeiliui prašo vertinimo grupė arba meno vadovas (šaltinis: Perfumer – Wikipedia).
Kas pateikia brief’ą: mados namai, klientas ar pats parfumeris
Brief’ą gali pateikti mados namai, norintys išleisti pirmuosius savo kvepalus, išorinis klientas, užsakantis kompoziciją savo prekės ženklui, arba, rečiau, pats parfumeris, savarankiškai pasiūlantis idėją mados namams. Kad ir kuriuo atveju, pradinis taškas išlieka toks pat: norimos nuotaikos aprašymas, o ne ingredientų sąrašas.
Žaliavos: natūralios ir sintetinės
Kvepaluose paprastai derinamos natūralios žaliavos ir sintetiniai komponentai. Šios dvi grupės viena kitos nepakeičia — jos papildo viena kitą. Natūralios žaliavos — gėlės, citrusinių vaisių žievelės, dervos, mediena, sėklos, šaknys — išgaunamos naudojant tirpiklius (maceruojant), distiliuojant garais arba, citrusinių vaisių žievelių atveju, mechaniškai spaudžiant. Senasis enfleurage ekstrakcijos būdas šiandien iš esmės nebenaudojamas (šaltinis: Perfume – Wikipedia).
Sintetiniai komponentai gaunami organinės sintezės būdu. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, linalolio ar kumarino, yra ir gamtoje, tačiau jie gaminami sintetiniu būdu, nes taip išgaunamas pastovesnis rezultatas iš vienos partijos į kitą ir užtikrinama prieinamesnė kaina. Sintetiniai muskusai taip pat beveik visiškai pakeitė parfumerijoje kadaise naudotus gyvūninės kilmės muskusus (šaltinis: Perfume – Wikipedia). Tai nereiškia, kad sintetinė nata yra prastesnė už natūralią; tai tik reiškia, kad parfumeris renkasi tinkamą priemonę formulės stabilumui ir kainai užtikrinti.
Kaip išgaunamos natūralios žaliavos
Kiekvienai natūraliai žaliavai reikia jos struktūrai tinkamo metodo: gležnos gėlės dažnai ekstrahuojamos tirpikliais, mediena ir dervos distiliuojamos garais, o citrusinių vaisių žievelės mechaniškai spaudžiamos, kad išsiskirtų eterinis aliejus jo nekaitinant.
Kodėl formulėje naudojami ir sintetiniai komponentai
Sintetinis komponentas įtraukiamas į formulę arba todėl, kad atitinkama natūrali žaliava yra reta ar nestabili, arba todėl, kad sintetinė alternatyva užtikrina pastovią koncentraciją kiekvienoje partijoje. Tai svarbus pranašumas, kai kiekviename pagamintame flakone kvepalai turi kvepėti vienodai.
Formulė: kaip kvepalai kuriami sluoksniais
Daugelis parfumerių nepradeda nuo nulio ir nekuria kiekvieno komponento atskirai. Jie naudoja „kvepalų bazes“ — iš anksto paruoštus, pakartotinai naudojamus mišinius, kurie padeda greitai apibrėžti idėją prieš ją išplėtojant (šaltinis: Perfume – Wikipedia). Kai kryptis jau aiški, formulė suskirstoma į tris sluoksnius, kurie atsiskleidžia laikui bėgant, kvepalams džiūstant ant odos: pirmiausia per kelias minutes išryškėja lakiausios viršutinės natos; vėliau įsitvirtina širdies natos, sudarančios pagrindinį kvepalų charakterį; o ilgiausiai išlieka bazinės natos, palaikančios kvapą valandų valandas.
Perėjimas nuo pirmojo varianto prie galutinės formulės nėra vienas žingsnis — tai ilgai trunkantis procesas. Klientui patvirtinus kryptį, parfumeris toliau koreguoja proporcijas, kartais mėnesius ar metus, kol visos suinteresuotos šalys nusprendžia, kad formulė paruošta gamybai.
Viršutinės, širdies ir bazinės natos
Trijų sluoksnių struktūra paaiškina, kodėl po dešimties minučių kvepalai kvepia kitaip nei po trijų valandų: viršutinės natos greitai išnyksta, pagrindinį vaidmenį perima širdies natos, o dėvėjimo pabaigoje labiausiai juntamos lieka bazinės natos.
Nuo pirmojo varianto iki patvirtintos formulės
Formulės patvirtinimas nereiškia darbo pabaigos — tai smulkesnio tobulinimo pradžia. Parfumeris koreguoja nedidelius vieno ar kito ingrediento kiekius, kol kompozicija tiksliai atitinka kliento norus.
Brandinimas, filtravimas ir išpilstymas į flakonus
Patvirtinus formulę, kvapusis aliejus sumaišomas su etilo alkoholiu ir vandeniu, o mišinys kelias savaites laikomas talpyklose, kad ingredientai susijungtų. Tik tada kompozicija filtruojama, pašalinant nuosėdas ir likusias daleles, o po to pilstoma į flakonus (šaltinis: Perfume – Wikipedia).
Galutiniame skystyje esančio kvapiojo aliejaus dalis iš esmės skiria Extrait de Parfum nuo Eau de Parfum ir Eau de Toilette: Extrait de Parfum paprastai sudaro apie 15–30 % aliejaus, Eau de Parfum — apie 15–20 %, o Eau de Toilette — maždaug 5–15 %. Eau de Cologne būna gerokai labiau praskiesta — joje aliejaus yra apie 2–3 %. Šie intervalai yra apytiksliai ir skirtinguose prekės ženkluose skiriasi, todėl vien etiketė nepasako, kokio intensyvumo bus kvapas (šaltinis: Perfume – Wikipedia). Jei norite išsamiau sužinoti, ką iš tiesų reiškia Eau de Parfum koncentracija, straipsnyje apie Eau de Parfum ši tema nagrinėjama plačiau.
Kodėl prieš filtruojant kompozicija brandinama
Brandinimo laikotarpiu talpykloje ingredientai visiškai susimaišo, todėl galutinis kvapas tampa vientisas, o ne sudarytas iš atskirų, dar „nesusigulėjusių“ natų.
Filtravimas ir flakonų pildymas
Filtruojant pašalinamos smulkios dalelės, likusios iš natūralių žaliavų, kad į flakoną pilamas skystis būtų skaidrus ir ilgai išliktų stabilus, o buteliuko dugne nesimatytų nuosėdų.
Parfumerio braižas: trys pavyzdžiai iš mūsų asortimento
Aprašytas procesas lieka abstraktus, kol nesusiejame jo su tikrais vardais. Trys parfumeriai, sukūrę kompozicijas, kurių galima rasti ir mūsų atpiluose, parodo, kaip praktiškai atrodo kelias nuo brief’o iki flakono.
Francis Kurkdjian ir Baccarat užsakymas
Francis Kurkdjian mokėsi ISIPCA ir ją baigė 1993 m. Savo vardą jis išgarsino 1995 m. sukūręs Le Male Jean Paul Gaultier. 2013 m. krištolo gamybos namai Baccarat užsakė iš jo kompoziciją savo 250 metų sukakčiai paminėti. Iš pradžių šie kvepalai buvo parduodami tik krištoliniuose flakonuose (šaltinis: Francis Kurkdjian – Wikipedia). Šio brief’o rezultatas — Baccarat Rouge 540, toliau pateikiamo pavyzdžio kvepalai.
Dominique Ropion ir Frédéric Malle kvepalai
Dominique Ropion mokėsi Graso mokykloje, kuriai šiandien vadovauja Givaudan, o nuo 2000 m. dirba „International Flavors & Fragrances“ (IFF). Tarp jo sukurtų kompozicijų Frédéric Malle namams yra Portrait of a Lady, išleistas 2010 m. (šaltinis: Dominique Ropion – Wikipedia).
Quentin Bisch ir atviras Amouage brief’as
Givaudan parfumeris Quentin Bisch iš Amouage kūrybos vadovo Renaud Salmon gavo atvirą brief’ą, kuriame nebuvo nurodyta konkreti kvapo kryptis. Taip gimė Guidance, kurį vėliau patys mados namai apibūdino kaip sėkmingiausią kompoziciją savo istorijoje (šaltinis: Quentin Bisch – Wikipedia). Amouage tebėra nišiniai kvepalų namai. Jei norite tiksliau suprasti, ką reiškia ši kategorija ir kuo ji skiriasi nuo dizainerių kvepalų, paaiškinimas apie nišinius kvepalus išsamiau nagrinėja šį klausimą.
Išvada
Supratus, kad kvepalai gimsta iš brief’o, kruopščiai atrinktų žaliavų ir mėnesius ar metus tobulinamos formulės, lentynoje stovintis flakonas įgauna kitą prasmę: tai ne vien malonus kvapas, o konkretus kūrybinis sprendimas, kurį tam tikru metu priėmė konkretus žmogus. Atpilas leidžia tą „formulę“ uosti diena iš dienos prieš nusprendžiant, ar norite viso flakono. Jei norite tiksliai sužinoti, kaip pas mus vyksta atpilų ruošimo procesas, puslapyje „Kaip tai veikia“ paaiškinami visi žingsniai. O jei, pabandę kvepalus, kurie jus įtikino, svarstote, kaip atskirti originalų flakoną nuo tokio, kuris tik imituoja formulę, paaiškinimas apie originalius kvepalus yra natūralus kitas žingsnis.
