Nėra vienų oficialiai „brangiausių kvepalų pasaulyje“, nes jokia nepriklausoma institucija tokio reitingo nuolat neatnaujina; tokie titulai beveik visada kyla iš kvepalus parduodančių namų rinkodaros. Tačiau yra keli realūs ir patikrinami veiksniai, paaiškinantys, kodėl vieni flakonai kainuoja gerokai daugiau nei kiti: naudojamos žaliavos, kvapiųjų aliejų koncentracija, flakonas ir kvepalų leidimas, taip pat prekės ženklo istorija, kurią įsigyji kartu su jame esančiu skysčiu. Nė vienas iš šių veiksnių savaime negarantuoja, kad tie kvepalai tau tiks geriau nei gerokai pigesni.
- Žaliavos – agarmedžio mediena, pilkoji ambra ir vilkdalgio šaknis iš prigimties yra retos, o distiliuojant gaunamas labai mažas aliejaus kiekis, todėl jų kaina gerokai viršija įprasto sintetinio ingrediento kainą.
- Koncentracija – Extrait de Parfum paprastai turi daug didesnę kvapiųjų aliejų dalį nei Eau de Toilette, ir tai paaiškina dalį šių dviejų to paties kvapo variantų kainų skirtumo.
- Flakonas ir leidimas – krištolinis flakonas, pagamintas tokių namų kaip Baccarat, arba greitai išparduotas riboto leidimo gaminys suteikia daiktinę vertę, kuri nesusijusi su kvapo kompozicija.
- Prekės ženklo istorija – nišiniai namai, turintys deklaruojamą istoriją ir žymių klientų, dalį kainos grindžia pasakojimu, o ne vien tuo, kaip kvepia flakone esantys kvepalai.
Kodėl nėra vienų „brangiausių kvepalų pasaulyje“
Clive Christian No. 1 parduodami net su šūkiu „The World's Most Expensive Perfume“, tačiau šis teiginys grindžiamas vienu 2006 m. straipsniu, o ne nepriklausomu ir kasmet atnaujinamu reitingu (šaltinis: Clive Christian No. 1 – Vikipedija). Tai nereiškia, kad šie kvepalai nėra brangūs ar kad jų flakonas nėra išskirtinis; tai tik reiškia, kad titulas „brangiausi“ yra rinkodaros formuluotė, kurią gali sau priskirti bet kurie kvepalų namai, jei tik randa ją pagrindžiantį argumentą.
Todėl užuot ieškojus galutinio reitingo, prasmingiau suprasti bet kokių brangių kvepalų kainą lemiančius veiksnius, net jei jie neturi rekordo titulo. Šiame straipsnyje kaip pavyzdį pasitelkiame Creed Aventus – nišinius kvepalus, kurių kaina didelė ir kuriuos mūsų parduotuvėje gali įsigyti kaip atpilą; išsamią jų kvapo analizę rasi atskiroje Creed Aventus apžvalgoje.
Žaliavos: nuo agarmedžio medienos iki vilkdalgio šaknies
Agarmedžio mediena, dar vadinama oudu, yra reta, nes natūraliuose miškuose užsikrečia ir kvapiąją dervą pagamina tik maždaug 7 iš 100 Aquilaria medžių; distiliuojant iš 70 kg užkrėstos medienos gaunama mažiau nei 20 ml aliejaus, o dėl pernelyg intensyvaus naudojimo ši rūšis įtraukta į CITES sąrašą (šaltinis: Agarwood – Vikipedija). Toks mažas išeigos kiekis paaiškina, kodėl natūralus udas išlieka viena brangiausių parfumerijos žaliavų, nesvarbu, kurie kvepalų namai jį naudoja.
Vilkdalgio šaknis (orris) apdorojama taip pat ilgai: aliejui išgauti šaknis prieš distiliavimą dažnai džiovinama ilgiau nei penkerius metus, o iš vienos tonos šaknų gaunama apie 2 kg eterinio aliejaus. Todėl orris aliejus dažnai vadinamas brangiausia parfumerijos pramonėje naudojama medžiaga (šaltinis: Orris root – Vikipedija). Jei nori suprasti ir likusį procesą – nuo žaliavų iki galutinės kvepalų kompozicijos, gali skaityti toliau straipsnį apie tai, kaip gaminami kvepalai.
Ne kiekvienas natūralus ingredientas savaime yra brangesnis už sintetinį
Pilkąją ambrą pagamina tik maždaug 1 % kašalotų, o prieš pasiekdama krantą ji dažnai metų metus plūduriuoja jūroje, todėl yra itin reta; būtent dėl šio retumo ir daugelyje šalių neaiškaus teisinio statuso šiuolaikinėje parfumerijoje imta naudoti sintetinius pakaitalus, tokius kaip ambroksidas (šaltinis: Ambergris – Vikipedija). Sintetinio ambroksido naudojimas nereiškia, kad kvepalai dėl to „pigesni“: patį ambroksidą sudėtinga pagaminti, o sprendimą jį naudoti paprastai lemia siekis išlaikyti vienodą kvapą skirtingose partijose, ne vien kaina.
Koncentracija svarbi: kodėl Extrait de Parfum kainuoja daugiau nei Eau de Toilette
Apytiksliai kvapiųjų aliejų koncentracija svyruoja nuo 2–3 % Eau de Cologne iki 5–15 % Eau de Toilette, 15–20 % Eau de Parfum ir 15–30 % kvepaluose arba Extrait de Parfum (šaltinis: Perfume – Vikipedija). Kuo didesnis procentas, tuo daugiau koncentruoto kvapiųjų aliejų mišinio kvepalų namai naudoja tokiam pačiam skysčio kiekiui pagaminti, o tai paprastai didina ir gamybos sąnaudas, ir kvapo išsilaikymą ant odos. Tikslus skirtumas priklauso nuo kvepalų namų, todėl vienodi procentai negarantuoja vienodo rezultato naudojant dvejus skirtingus kvepalus.
Jei nori išsamiau suprasti, ką reiškia kiekvienas koncentracijos lygis ir kiek kvapiųjų aliejų iš tiesų yra kvepaluose, straipsnyje apie Eau de Parfum ir straipsnyje apie Extrait de Parfum rasi išsamią informaciją, kuria galėsi remtis lygindamas du to paties kvapo variantus.
Flakonas ir ribotas leidimas: kiek kainuoja pakuotė
Prancūzijos krištolo gamybos namai Baccarat, įkurti 1764 m., pelnė pasaulinę reputaciją gamindami kokybišką stiklą ir prabangiems kvepalų namams skirtus flakonus; dar 1907 m. jie pagamindavo daugiau nei 4 000 flakonų per dieną (šaltinis: Baccarat (company) – Vikipedija). Tokių krištolo gamybos namų sukurtas flakonas nėra vien talpykla: tai savarankiškas daiktas, turintis atskirą gamybos procesą ir savo kainą.
Baccarat Rouge 540 tiesiogiai parodo flakono ir kainos ryšį. Šiuos kvepalus Francis Kurkdjian sukūrė Baccarat namų užsakymu 250-mečio proga 2013 m., o jų pavadinimas kilo būtent iš temperatūros, kurioje gaminamas Baccarat krištolas; pirmasis leidimas, išpilstytas į Baccarat krištolo flakoną, buvo riboto tiražo ir greitai išparduotas, o plačiajai visuomenei kvepalai tapo prieinami tik vėliau – jau išpilstyti į kvadratinį flakoną, tapusį Francis Kurkdjian skiriamuoju ženklu (šaltinis: Baccarat Rouge 540 – Vikipedija). Tik pirmasis, Baccarat krištolo flakone išleistas leidimas suteikė papildomą daiktinę vertę; po jo pasirodęs firminis flakonas tebėra išskirtinė talpykla su parfumerijos namų tapatybe, o ne tiesiog bet koks flakonas. Vis dėlto tai parodo, kaip atskirai gali būti vertinama pakuotės kaina, kai nuo krištolinio leidimo pereinama prie standartinio.
Prekės ženklo istorija: ką perki be flakone esančių kvepalų
Daugelis nišinių kvepalų namų dalį suvokiamos vertės kuria pasakodami savo kilmės istoriją, o ne vien pristatydami kvapo kompoziciją. Pavyzdžiui, Creed prisistato kaip 1760 m. įkurti kvepalų namai, turintys karališkųjų klientų ir tik šeimoje saugomų receptūrų, tačiau nėra istorinių įrodymų, kad įmonė egzistavo iki 1970 m., o žurnalistas Gabe Oppenheim ir parfumeris Pierre Bourdon viešai užginčijo teiginį, kad visus Creed kvepalus kuria tik šeimos nariai – Bourdonas, be kita ko, priskyrė sau Green Irish Tweed ir Original Santal autorystę (šaltinis: Creed (perfume house) – Vikipedija). Ginčijama istorija nieko nepasako apie tai, kaip kvepia Aventus ar kiti Creed kvepalai; ji tik parodo, kad prekės ženklo istorija yra dalis to, už ką moki kartu su pačiais kvepalais, ir ją verta vertinti taip pat kritiškai kaip bet kurį kitą rinkodaros teiginį.
Tai būdinga ne vien Creed. Kiti nišiniai kvepalų namai, tokie kaip Amouage, taip pat dalį savo tapatybės grindžia kilmės pasakojimu ir tam tikra pozicija klasikinės prancūzų parfumerijos atžvilgiu, kaip matyti, pavyzdžiui, iš Amouage Guidance 46. Jei nori išsamiau suprasti, kuo iš tiesų nišiniai kvepalai skiriasi nuo dizainerių kvepalų, neskaitant jų istorijos, straipsnyje apie nišinius kvepalus rasi daugiau informacijos.
Brangu nereiškia, kad tau tiks
Nė vienas iš anksčiau aptartų veiksnių – žaliava, koncentracija, flakonas ar istorija – nepasako, kaip tie kvepalai kvepės ant tavo odos. Odos pH, kūno temperatūra ir asmeninė chemija keičia tai, kaip žmogus suvokia kvepalų kvapą, todėl brangūs kvepalai ant tavęs gali kvepėti kitaip nei parduotuvėje ant mėginuko arba ant žmogaus, kuris juos rekomendavo.
2–3 ml kvepalų atpilas leidžia kelias dienas dėvėti kvepalus įprastame gyvenime, o ne pasikliauti vien kelių minučių bandymu parduotuvėje, prieš nusprendžiant, ar verta pirkti visą flakoną. Jei nori tiksliai sužinoti, kaip šis procesas vyksta pas mus – nuo užsakymo iki kiekvieno atpilo užplombavimo, – puslapyje „Kaip tai veikia“ žingsnis po žingsnio paaiškinamas visas procesas.
