Ieškodama prancūziškų kvepalų moterims tikriausiai jau numanote, ką reiškia ši etiketė, bet tiksliai nežinote, ką reikėtų patikrinti: kvepalų namų būstinę, parfumerio tautybę ar tik gražiai prancūziškai skambantį pavadinimą. Kvepalai iš tiesų yra prancūziški tada, kai juos sukūrusių kvepalų namų būstinė yra Prancūzijoje ir juos įkūrė arba jiems vadovauja prancūzų parfumeris, o ne vien todėl, kad pavadinimas etiketėje primena Paryžių. Toliau rasite konkrečius kriterijus, pagal kuriuos galite pati patikrinti kvepalų namų kilmę, o tada – aštuonis mūsų katalogo kvepalus iš didelių dizainerių kvepalų namų ir mažų nišinių kvepalų namų, kurių būstinė patvirtintai yra Prancūzijoje.
- Kvepalų namų būstinė – oficialus adresas ir įmonės istorija, o ne vien rinkodaros pavadinimas.
- Įkūrėjas arba pagrindinis parfumeris – kas sukūrė kvepalus ir kur įgijo profesinį išsilavinimą.
- Prancūziška parfumerijos tradicija – istorinis orientyras, pavyzdžiui, Grasse, naudingas kontekstui, bet nėra privaloma sąlyga kiekvieniems kvepalams.
Ką iš tiesų reiškia „prancūziški kvepalai“?
Pirmiausia reikėtų patikrinti kvepalų namų būstinę. Jei kvepalų namų biurų veikla ir gamyba administruojama iš Paryžiaus ar jo apylinkių, pavyzdžiui, Neuilly-sur-Seine, kur šiandien veikia Parfums Christian Dior, priklausantys LVMH grupei, jų prancūziška kilmė įrašyta į bendrovės dokumentus, o ne vien į prekės ženklo pavadinimą (šaltinis: Parfums Christian Dior – Wikipedia). Antrasis kriterijus – kas įkūrė kvepalų namus arba vadovauja kvapų kūrybai: prancūzų parfumeris ar prancūzų kūrybinė komanda yra svarbesni už dailų logotipą. Grasse – pietų Prancūzijos miestas, žinomas kaip istorinis parfumerijos centras – yra naudingas orientyras, padedantis suprasti kvepalų namų tradicijas, tačiau ne visi prancūziški kvepalai kuriami Grasse ir jiems to nereikia, kad būtų tikrai prancūziški.
Svarbu prisiminti: „prancūziški“ apibūdina patikrinamą kilmę, o ne garantuoja aukštesnę kokybę nei Italijos, Didžiosios Britanijos ar Amerikos kvepalų namų kūriniai. Prancūzijos kvepalų namai gali būti tokie pat sėkmingi arba tokie pat abejotini kaip ir kitos šalies kvepalų namai; skirtumą lemia kompozicija, žaliavos ir tai, kaip parfumeris jas suderino, o ne įmonės pasas. Todėl tolesniuose skyriuose tiksliai patikriname, kas kiekvienus iš aštuonerių kvepalų daro prancūziškus, užuot vien sprendę iš pavadinimo.
Aštuoni Prancūzijos kvepalų namų kvepalai moterims
Šiame sąraše yra ir didelių dizainerių kvepalų namų, turinčių dešimtmečių istoriją ir plačiai platinamų, ir mažesnių, naujesnių nišinių kvepalų namų, kurie būstine ir įkūrėju taip pat yra prancūziški. Minimos kvapų natos pateikiamos iš pačių kvepalų namų aprašymų arba mūsų parduotuvės katalogo, o ne iš nepriklausomos laboratorinės analizės.
Dior J'adore
J'adore priklauso Parfums Christian Dior – Christian Dior kvepalų ir kosmetikos linijai, kurios būstinė yra Neuilly-sur-Seine, netoli Paryžiaus (šaltinis: Parfums Christian Dior – Wikipedia). 1999 m. pristatytus kvepalus sukūrė parfumerė Calice Becker. J'adore priskiriami vaisiniams gėlių kvapams: kvepalų namų nurodomos viršutinės natos – kriaušė, melionas, magnolija ir bergamotė, vidurinės – ylang-ylang, damaskinė rožė ir jazminas, o pagrindą sušildo muskusas, vanilė ir kedras. Tai lengvai atpažįstami dizainerių kvepalai, tinkantys norintiems klasikinio pirmojo susitikimo su dideliais Prancūzijos kvepalų namais. Daugiau sužinosite apie Dior J'adore atpilą ir galimus jo dydžius.
Lancôme La Vie Est Belle
Lancôme 1935 m. Prancūzijoje įkūrė Guillaume d'Ornano ir Armand Petitjean, o nuo 1964 m. šie kvepalų namai priklauso Prancūzijos „L'Oréal“ grupei, kurios būstinė taip pat yra Paryžiuje (šaltinis: Lancôme – Wikipedia). Tai vieni ilgiausią istoriją šiame sąraše turinčių kvepalų namų, todėl jų kvapų tapatybė plačiajai visuomenei jau gerai pažįstama. Tad jei norite saugiai pradėti pažintį su beveik šimtmetį tradicijas puoselėjančiais Prancūzijos kvepalų namais, La Vie Est Belle yra gera pradžia.
Yves Saint Laurent Libre
Yves Saint Laurent kvepalų namų būstinė yra Paryžiuje. Juos septintojo dešimtmečio pradžioje įkūrė Yves Saint Laurent ir Pierre Bergé; šaltiniuose nurodomos skirtingos įkūrimo datos – 1961 ir 1962 m. (šaltinis: Yves Saint Laurent (brand) – Wikipedia). Kvepalų linija kilo iš aukštosios mados namų ir paveldėjo tą patį prancūziškos prabangos pozicionavimą, o Libre yra vieni naujesnių ir žinomiausių šių namų moterims skirtų kvepalų.
Jean Paul Gaultier Divine
Jean Paul Gaultier – prancūzų dizaineris, gimęs Arcueil, netoli Paryžiaus. Savo mados ženklą jis pristatė 1982 m., o kvepalų liniją – 1993 m. (šaltinis: Jean Paul Gaultier – Wikipedia). Šie kvepalų namai žinomi dėl išskirtinio vizualinio identiteto flakonų, o Divine tęsia savitą ir lengvai atpažįstamą prancūziškų dizainerių kvepalų liniją. Jie tiks norintiems kažko drąsesnio nei klasikinis gėlių kvapas.
Parfums de Marly Delina Exclusif
Parfums de Marly 2009 m. įkūrė Julien Sprecher. Šie namai save pristato kaip Prancūzijos nišinius kvepalų namus, kurių būstinė yra Paryžiuje, 17 rue de la Paix (šaltiniai: Parfums de Marly – Wikipedia, Parfums de Marly – oficiali svetainė). Nors šie namai jaunesni už Dior ar Lancôme, savo būstine ir įkūrėju jie taip pat yra prancūziški; skirtumą lemia ne kilmė, o mažesni gamybos kiekiai ir nišinė pozicija, brangesni flakonai ir ribotesnis platinimas.
Maison Francis Kurkdjian Baccarat Rouge 540
Prancūzų parfumeris Francis Kurkdjian, gimęs Paryžiuje 1969 m., 2009 m. kartu su Marc Chaya įkūrė Maison Francis Kurkdjian netoli Place Vendôme, pačiame Paryžiuje (šaltinis: Francis Kurkdjian – Wikipedia). Per daugelį metų Baccarat Rouge 540 tapo vienu iš labiausiai aptariamų pastarojo dešimtmečio nišinių kvepalų pristatymų, todėl juos pamėgo kur kas platesnė auditorija nei įprastai renkasi nišinius kvepalus. Vis dėlto tai mažos struktūros Prancūzijos kvepalų namų kūrinys, o ne masiškai platinamų dizainerių kvepalų namų produktas.
Maison Crivelli Hibiscus Mahajád
Savo svetainėje Maison Crivelli nurodo adresą 280 rue Saint Honoré, Paryžiuje, ir apibūdina kvepalų namų atsiradimą kaip įvykusį „įkvėptas vizionieriško įkūrėjo impulso“, tačiau viešai nenurodo nei tikslių įkūrimo metų, nei įkūrėjo vardo (šaltinis: Maison Crivelli – oficiali svetainė). Šis pavyzdys gerai parodo, kad ne visų nišinių kvepalų namų įkūrimo istorija taip išsamiai dokumentuota kaip Dior ar Lancôme. Čia tikrai galite patikrinti Paryžiaus būstinę, bet ne visą istoriją, ir to pakanka prancūziškai kilmei patvirtinti.
Liquides Imaginaires Blanche Bête
Savo svetainėje Liquides Imaginaires save apibūdina kaip „prancūzišką meninį prekės ženklą“, kurį įkūrė Philippe Di Méo (šaltinis: Liquides Imaginaires – apie mus). Šio prekės ženklo kryptis labiau konceptuali ir meninė nei komercinė, todėl jis patrauklus tiems, kurie renkasi ne taip dažnai sutinkamą kompoziciją, o ne būtinai žinomiausius Prancūzijos kvepalų namus.
Dizainerių ar nišiniai kvepalai: kaip išsirinkti
Visi aštuoni čia aptarti kvepalų namai yra prancūziški savo būstine ir įkūrėju arba parfumeriu, nesvarbu, ar jie kuria dizainerių, ar nišinius kvepalus; juos skiria verslo modelis, o ne tautybė. Dizainerių kvepalų namai, tokie kaip Dior, Lancôme, Yves Saint Laurent ar Jean Paul Gaultier, plačiai platina savo produkciją, o jų flakonus galima išbandyti daugelyje fizinių parfumerijos parduotuvių. Todėl tai saugesnė pradžia, jei dar tik formuojate savo skonį. Nišiniai kvepalų namai, tokie kaip Parfums de Marly, Maison Francis Kurkdjian, Maison Crivelli ar Liquides Imaginaires, gamina mažesniais kiekiais, dažnai naudoja brangesnes žaliavas ir kuria neįprastesnes kompozicijas, tačiau dėl to jie nėra nei daugiau, nei mažiau prancūziški už dizainerių kvepalų namus, kasmet parduodančius milijonus flakonų.
Flakono kaina ar retumas pasako apie kvepalų namų komercinę poziciją, o ne apie tai, kiek jie prancūziški. Jei pirmiausia norite tyrinėti nišinius kvepalus, galite tęsti nuo moterims skirtų nišinių kvepalų rinktinės, o jei norite susipažinti su kitais čia neaptartais Prancūzijos ar tarptautiniais dizainerių kvepalų namais, peržiūrėkite mūsų katalogo dizainerių kvepalų kolekciją arba nišinių kvepalų kolekciją.
Kodėl verta pradėti nuo atpilo
2 arba 3 ml atpilo pakanka, kad kelias dienas galėtumėte nešioti kvepalus ant savo odos įprastomis sąlygomis, o ne vien pauostyti juos ant mėginuko juostelės parduotuvėje. Bet kuriems iš aštuonerių pirmiau aptartų kvepalų galite pasirinkti mažą atpilą ir pati patikrinti, kaip jie kinta ant jūsų odos visą dieną – to kelių sekundžių pauostymas parduotuvėje neparodys. Be to, tą pačią savaitę galite turėti du ar tris prancūziškus kvepalus ir nešioti juos skirtingomis dienomis, kad galėtumėte tiesiogiai palyginti, dar nenusipirkusi pilno kiekvienų flakono.
Kiekvieno atpilo dydžiai ir numatoma naudojimo trukmė paaiškinti mūsų dydžių vadove, o jei norite tiksliai sužinoti, kaip vyksta atpilstymo procesas – nuo originalaus flakono iki užplombuoto atomizatoriaus, kurį gaunate jūs, – visi žingsniai paaiškinti ten. Jei ieškote platesnio moterims skirtų kvepalų asortimento, suskirstyto pagal kvapų tipus, o ne pagal prancūzišką kilmę, taip pat galite peržiūrėti platesnę mūsų moterims skirtų kvepalų rinktinę. O jei jus domina kvepalai, laikomi tarptautiniais etalonais, įskaitant kai kuriuos prancūziškus, jų kontekstą pateikiame straipsnyje apie žinomiausius pasaulio kvepalus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie prancūziškus kvepalus
Ar jūsų šių kvepalų atpilai yra originalūs?
Taip. Atpilus rankomis pilstome iš originalių flakonų, įsigytų iš įgaliotųjų platintojų su sąskaita faktūra. Juos supilstome į naujus, užplombuotus atomizatorius ir paženkliname vidiniu partijos kodu. Tai nėra oficialūs testeriai, kvepalų namų mėginukai ar prekės ženklo pagamintos miniatiūros, o nė vieni iš pirmiau išvardytų kvepalų namų neturi komercinių ryšių su mūsų parduotuve; naudojame tik jų originalius flakonus, kuriuos perkame kaip ir visi kiti.
Kaip pačiai patikrinti, ar kvepalų namai tikrai prancūziški, o ne tik turi prancūziškai skambantį pavadinimą?
Patikrinkite oficialią įmonės būstinę, paprastai nurodytą kvepalų namų svetainės apačioje arba viešuose įmonės dokumentuose, ir įkūrėjo ar pagrindinio parfumerio vardą, dažniausiai pateikiamą kvepalų namų skiltyje „Apie mus“ arba nepriklausomuose šaltiniuose, pavyzdžiui, pripažintoje enciklopedijoje. Vien prancūziškai skambančio pavadinimo, neturinčio patikrinamo adreso ar įkūrėjo, nepakanka įrodymui; svarbūs tikroji būstinė ir įmonės istorija, o ne pavadinimo skambesys.
